Darius Bulbukas :: BLOGas

Ką tik pastebėjau, kad pagaliau atsinaujino populiari nuorodų kaupimo (social bookmarking) interneto tarnyba del.icio.us, kuri atsikratė nereikalingų taškų ir nuo šiol vadinasi tiesiog delicious — atitinkamai pasikeitė ir tarnybos adresas.

Kaip suprantu, naujoje versijoje pasikeitė tik išvaizda, bet pasikeitė ji kardinaliai, ir tenka pripažinti, kad nauja sąsaja yra tikrai gerokai patogesnė nei buvusi, be to, ji ir akiai mielesnė. Daugiau apie naujoves galite paskaityti specialiai parengtoje skiltyje.

Mano kompiuteriuose — tiek namuose, tiek ir darbe — jau senokai nebėra vienos itin populiarios programos, kuri savo laiku sudrebino pasaulį. Dėl pernelyg didelio apetito resursams, Winamp pakeičiau į kur kas paprastesnę, tačiau pagrindinį savo darbą puikiai atliekančią foobar2000. Visgi pastarosios vartotojo sąsaja yra labai neįprasta muzikos grotuvams, nors jau ir spėjau prie jos priprasti.

Visai neseniai, kažkurioje diskusijoje, o po to dar ir vienotokio savaitės programų sąraše perskaičiau apie AIMP2 — nemokamą muzikos grotuvą, kurio išvaizda panaši į Winamp, tačiau apetitas gerokai mažesnis. Nepuoliau iš karto siųstis ir bandyti, tačiau šio pavadinimo nepamiršau. Prieš pat atostogas kažkuriame tinklalapyje vėl išvydau šią programą, tad nusprendžiau ją išbandyti ir įvertinti pats. Viskas baigėsi tuo, kad dabar tiek namuose, tiek darbe muzika iš kompiuterio skamba būtent per AIMP2, tad pabandysiu trumpai išvardinti dalykus, kurie mane „užkabino“ šiame grotuve.

skaitykite daugiau »

Prieš kurį laiką Andrius supažindino su įdomia Postcrossing interneto tarnyba, ir turiu prisipažinti, kad beveik iš karto joje užsiregistravau. Deja, iki atostogų taip ir neprisiruošiau išsiųsti kokį atviruką, tačiau grįžęs iš karto nubėgau į knygyną, nusipirkau kelis atvirukus su mano mylimo miesto vaizdais ir šiandien pagaliau išsiunčiau pirmus tris atvirukus į Suomiją, Vokietiją ir JAV. Artimiausiomis dienomis ketinu išsiųsti ir dar du — kol kas nežinau kur :)

Dabar reikia laukti atvirukų pačiam ir tęsti šį „žaidimą“ toliau. Galiu pasakyti, kad kol kas visai įdomu — ypač laukimas :)

Dešimt dienų vandens ir medžių apsuptyje prabėgo greitai, po to dvi dienos brolienės šeimos sodyboje pralėkė iš viso nepastebėtos, netgi nepaisant ne itin palankaus oro. Pailsėjau nuo kompiuterio ir interneto, skaičiau, kvėpavau grynu oru, mėgavausi kasdieniu krioklio masažu, rinkau miško uogas, kurias po to skaniai valgiau, o kartais tiesiog nieko neveikiau, išsidrėbęs ant pievelės. Juk atostogos.

Bet atostogos baigėsi ir tenka grįžti prie darbų — šią savaitę turiu baigti tai, kas nebaigta, perduoti darbus esamiems ir naujiems žmonėms ir… nuo kito pirmadienio pradedu naują profesinį etapą didelėje IT įmonėje, kuri taip ir vadinasi — Informacinės Technologijos. Jaučiuosi dvejopai: ir laukiu tos dienos, ir šiek tiek nerimauju. Bet matyt taip ir turi būti.

Gerų visiems darbų, o atostogaujantiems — gero oro :)

Ką gi, prieš didžiuosius pokyčius profesinėje srityje nusprendžiau pelnytai pailsėti, tad šiuo metu jau turėčiau būti maždaug už šimto kilometrų nuo sostinės, Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje, labai gražioje vietoje, apsuptas vandens ir medžių — čia nuo kompiuterio ekrano pailsės akys, pailsės ir galva. Dešimt dienų gamtoje, kvėpuojant grynu oru, renkant grybus, besimaudant, drybsant ant žolės su knyga rankoje ar sprendžiant Sudoku, vakare prieš miegą vaikščiojant palei ežerą, priešais krioklį geriant rytinę kavą ar šviežiai nuskintų mėtų arbatą, …

Sėkmės darbuose :)

Dėl įvairių švenčių, gero oro savaitgaliais ir panašių priežasčių, taip jau gaunasi, kad tenka pažiūrėti tik kas antras Formulės-1 čempionato lenktynes. Štai prieš dvi savaites, kuomet per ilgąjį savaitgalį svečiavausi pas gimines Visagine, mačiau tik paskutinius Prancūzijos etapo ratus ir net neįtariau, kad Raikonenas, pasirodo, važiavo šiek tiek subyrėjęs ir nepaisant to vis tiek sugebėjo kirsti finišo liniją antras. Šį savaitgalį praleidau lenktynių startą ir kelis pirmus ratus, kurie, kaip suprantu, buvo ganėtinai įdomūs — Hamiltonas tapo lenktynių lyderiu, o Webberis su Massa nusirito žemyn.

skaitykite daugiau »

Šiandien perpiet buvau nuvažiavęs prie VCUP, turėjau šiek tiek reikalų. Einu sau atgal prie automobilio pro Žaliojo tilto stotelę, ogi žiūriu kaip dvi moterėlės grūmoja vienam ne itin prekinę išvaizdą turinčiam vyriokui, kad šis paleistų balandį, kurį kažkodėl laikė sugriebęs ir velnias žino, ką ruošėsi su juo veikti. Ne iš karto, bet balandis atgavo laisvę.

Bet ką jūs sau galvojate, moterėlėms jau nueinant į atvažiavusį autobusą, vyriokas svirduliuodamas nusekė iš paskos ir… išsitraukė iš kišenės maišelį, o po to ir nemažą virtuvinį peilį iš jo! Na, nebuvo jis labai jau agresyvus, nesivijo ir nesmeigė juo į nugarą, bet po stotelę ir prie autobuso pasišvaistė tuo ginklu, tik kažkodėl tai ne itin kam užkliuvo — pažvairavo žmonės šiek tiek, ir viskas.

skaitykite daugiau »

Jau daugiau kaip du mėnesius draugauju su savo Creative Zen grotuvu ir kol kas tikrai juo nenusivyliau. Tačiau idealių produktų nebūna, o kai kurie dalykai gali išlįsti ar būti pastebėti tik kurį laiką daiktu pasinaudojus.

Esu sakęs, kad man patiko viena Zeniaus (© ztkp) savybė — išjungus grotuvą grojant dainai, kitą kartą jį įjungus daina automatiškai tęsiama nuo tos vietos, kur baigėsi. Deja, pasirodo, yra ne visai taip… Daina iš tiesų pradedami groti automatiškai, neretai ir ne nuo pradžių, todėl iš tiesų susidaro įspūdis, kad yra tęsiama ta daina, kuri ir buvo išjungta. Tačiau tik po kurio laiko atkreipiau dėmesį, kad tai visai ne ta daina, ties kuria grotuvas buvo išjungtas paskutinį kartą — nesu tikras (hm, reikia gerinti atmintį…), bet man atrodo, kad yra tęsiama ankstesnio išjungimo metu grota daina.

Smulkmena, bet visgi „vabaliukas“…