Darius Bulbukas :: BLOGas

Prieš kiek daugiai nei mėnesį pasigyriau, kad pradėjau atvirukų mainus, kuriuos siūlo Postcrossing interneto tarnyba. Prie šio smagaus užsiėmimo žadėjo prisijungti ir vienastoks, kuris pateikė labai įdomų pasiūlymą: „padaryti lietuvišką PostCrossing tinklaraštį, kuriame kiekvienas dalyvis nufotografuotų, nuskenuotų ir įdėtų įdomiausias (o gal ir visas gautas) atvirutes“. Man ši mintis pasirodė labai įdomi, todėl jau kitą dieną dėl viso pikto užregistravau postcrossing.lt adresą, kuriuo iki šiol tegalima buvo išvysti standartinį serveriai.lt pranešimą…

Tačiau atradęs kiek laisvesnį savaitgalį, nusprendžiau, kad ilgiau laukti nėra ko, tad mano pažadėtas tinkaraštis visiems tautiečiams, kurie „užsikabliavo“ už atvirukų mainų, šiandien oficialiai startuoja! Jis dar visai šviežias, galbūt iki galo nesutvarkytas, tačiau veiksnus ir pasirengęs pagelbėti visiems, kurie nori pasidalinti įdomiais iš įvairių pasaulio kampelių gautais atvirukais.

Prieš registruodamiesi ir pradėdami naudotis, būtinai susipažinkite su taisyklėmis.

Gerų atvirukų mainų!

Prabėgus mėnesiukui nuo tos dienos, kai pakeičiau darbą, buvusi kolegė (kuri po metų pertraukos ir vėl tapo mano kolegė) paklausė, ar nesigailiu. Ne, nesigailiu. Ir net džiaugiuosi. Tiesa, kol kas neteko dirbti, o tik mokytis — iš pradžių savarankiškai, o dabar jau trečia savaitė kaip vyksta kursai. Tačiau jau nekantriai laukiu, kada jie baigsis (lyg ir kitą savaitę) ir galėsiu bent po truputį kibti į darbus, įsilieti į kurį nors projektą ir galbūt išvykti į užsienį. Taip, tai yra labai tikėtina, ir aš to visai laukiu.

Apie darbo pobūdį plačiau nepasakosiu, galiu pasakyti tik tiek, kad oficialiai esu konsultantas, nors realiai iš pradžių teks programuoti ar testuoti, o vėliau viskas priklausys nuo mano norų ir rezultatų. Dirbu skyriuje, kuris pritaiko ir diegia vieną specializuotą sistemą draudimo verslu užsiimantiems klientams. Skyrius tarptautinis, daugelis jo projektų vykdomi užsienyje, todėl, kaip jau sakiau, labai tikėtina ilgalaikė komandiruotė.

Darbo sąlygomis esu ganėtinai patenkintas (juolab kad greitu metu kelsimės į naują biurą visai netoli mano namų), kolektyvu taip pat džiaugiuosi — daug jau pažįstamų žmonių, su kuriais kartu universitete mokėmės, labai gerai susibendravome ir su keliais naujais žmonėmis. Tikiu, kad laikui bėgant daugiau ar mažiau susibendrausiu ir su kitais, juolab kad kitą savaitgalį lyg ir planuojama bendra skyriaus išvyka į Lokės Pėdą.

Žodžiu, kol kas esu patenkintas ir laukiu, kol prasidės darbai. O tuomet bus matyt :)

Mano turimas Creative Zen grotuvėlis turi pakankamai patogią valdymo programą, kuri leidžia įkelti dainas, kurti grojaraščius ir pan. Tačiau iki šiol buvo vienas nedidelis trūkumas, kad kompiuteris grotuvo nerodė kaip išorinio įrenginio, todėl valdymas buvo įmanomas tik naudojantis ZEN Media Explorer programa.

Tačiau situacija šiek tiek pasikeitė. Prieš kokį mėnesį, gavęs pranešimą apie naujas Creative Zen tvarkykles bei atnaujintą programinę įrangą, juos įdiegiau ir nuo šiol, prijungus grotuvą, jis yra matomas kaip kompiuterio išorinis įrenginys (tiesa, tam valdymo programos nustatymuose reikėjo pažymėti vieną varnelę), tad įkelti naujus failus ar trinti jau esamus galima be jokių papildomų programų, be to, atsirado ir papildomas koktekstinis meniu, kuris leidžia pasirinktus failus iš karto nusiųsti į atitinkamus grotuvo katalogus.

Tiesa, norint naudotis šiomis galimybėmis, vis tiek teks kompiuteryje įdiegti ZEN Media Explorer, nes tiesiog taip kompiuteris grotuvo neatpažįsta.

Beje, atnaujintos tvarkyklės nesklandumų su nutrauktų dainų pratęsimu neišsprendė :)

Dar ganėtinai neseniai per mūsų nacionalinę televiziją buvo rodoma tokia laida Vertas milijono — viena iš labai nedaugelio ne kvailų laidų, kur verslininkai dalino (o tiksliau investavo) milijoną litų į naujas originalias verslo idėjas ir pačius verslus. Tiesą sakant, nežiūrėjau tos laidos, nors kelias ištraukas esu matęs, todėl teko nugirsti ir apie tokį jauną ambicingą moksleivį Irmantą, kuris panoro atidaryti sriubų restoraną — apie tokį mūsuose iš tiesų dar nebuvo tekę girdėti.

Šiandien (na, penktadienį) su naujais kolegomis per pietus kaip tik ir nužingsniavome iki Jakšto gatvės ir užsukome į restoraną „Irmanto sriubos“. Turiu pasakyti, kad, kaip ir mano kolegos, likau labai maloniai nustebintas. Restoranas nėra didelis, tačiau visai jaukus, o padavėjos mielos. Bet svarbiausia yra sriubos, kurios čia tikrai labai skanios. Be to, jos labai įvairios ir įdomios — ne tos standartinės ir visiems jau įgrisusios, kurias galite rasti bet kurioje kavinėje/restorane. Suvalgęs didelę lėkštę (kaina 12 litų) jaučiausi visiškai sotus, tačiau kam sriubos pasirodys per maža, papildomai galės užsisakyti ir salotų. Tiesa, noriu įspėti, kad restorane kol kas negalima atsiskaityti kortele. Labai tikiuosi, kad tai laikina.

Tikrai visiems labai rekomenduoju. Aš žinau, kad būtinai dar ten užsuksiu paragauti naujos sriubos :)

Jau beveik treji metai kaip esu dėdė, daugiau nei pusė metų kaip esu dukart dėdė, o nuo vakar jau galiu pasigirti esąs ir krikšto tėvas — ir ne bet ko, o itin mylimos ir mane itin mylinčios dukterėčios. Sūnėnas taip pat buvo pakrikštytas, o jo krikšto tėvu tapo kitas dėdė.

Diena buvo labai graži. Visomis prasmėmis.