Išmintis
- If you judge people, you have no time to love them. Mother Teresa
Naujausi įrašai
- 9 + 9 + 9 = 27
- Du procentai vaikams
- Nemiegi?.. Tai nusipirk pigiau knygą!
- 2008-ieji — pasikeitimų metai
- O turėjo būti skanūs penktadienio pietūs…
- Darbas tas pats, vieta kita
- Vaikų svajones pildantis arkliukas
- Ypatingas muzikinis siuntinys
- Ejakuliacinė matematika
- Šiųmetinių amerikos dievaičių debiutas
Kategorijos
- Apžvalgos
- Asmenybės
- Blogosfera
- Darbas
- Gyvenimo būdas
- Idėjos
- Įdomybės
- Internetas
- Įvairūs
- Kinas
- Knygos
- Kompiuteriai
- Laisvalaikis
- Linksmai
- Mano gyvenimas
- Mokslai
- Muzika
- Naujienos
- Nuomonė
- Patarimai
- Pinigai
- Programos
- Technologijos
- Testai
- Video
Archyvas
Donorystė
Knygos
Prenumeratos
Tinklaraščio statistika
- Įrašų: 155
- Komentarų: 773
- Žodžių įrašuose: 42.238
- Žodžių komentaruose: 22.445
O turėjo būti skanūs penktadienio pietūs…
Kai mūsų biuras buvo centre, su kolegomis mėgome nueiti į puikų kinietiško maisto restoraną „Kinų rožė“: puiki aplinka, labai skanūs dienos pietūs už tikrai padorią kainą, be to, labai žavios padavėjos ;) Tiesą sakant, ten labai daug kas mėgo pietauti, nes kartais laisvo staliuko tekdavo gerokai palaukti.
Išsikėlus į naują biurą, reikia rasti naujų vietų, kur galima skaniai papietauti. Tiesa, biure yra virtuvė ir valgomasis, tad visai padoriai pavalgyti galima ir nekeliant kojos iš biuro patalpų, bet susipažinti su netoliese esančiomis maitinimo įstaigomis vis tiek reikia…
Taigi, penktadienį su kolegomis nuvažiavome iki netoliese esančios „Pekino svetainės“ — kinietiško maisto restorano. Kaip po šių pietų pasakė vienas kolega: „Būtinai čia dar kartą atvažiuosime, kai norėsime save nusibausti“, kadangi tai buvo vienas tų atvejų, kai kartą apsilankęs, daugiau sugrįžti nebenori. Aplinka geriausiu atveju vidutiniška, padavėjos gal net mažiau nei vidutiniškos, o maistas… geriausiu atveju tiesiog neskanus, nors tam tikri patiekalai, pavyzdžiui, sriuba, ją valgiusiems pasirodė tiesiog šlykšti. Mano gana jautrus skrandis po tokių pietų iki pat vakaro skundėsi.
O turėjo būti skanūs penktadienio pietūs…
Darbas tas pats, vieta kita
Nuo šiandien darbo dienomis iš ryto jau važiuoju nebe į centrą, o priešinga kryptimi — Perkūnkiemio link. Ir važiuoti ten visai smagu, nes keliai tušti, kamščių nėra, tad kelionė trunka apie penkias minutes. Tiesa, atvykti iš kai kurių Vilniaus vietų be automobilio kiek kebliau, nes be persėdimų to nepadarysi, o ir paeiti po to tenka šiek tiek palei judrią gatvę ar plyną lauką, nes aplinkui vyksta statybos, ne visur yra šaligatviai. Ir pats biuras, tiesą sakant, dar ne visai iki galo įrengtas, tiksliau kai kurios atskiros jo dalys, pavyzdžiui, įvažiavimai į požemines automobilių stovėjimo aikšteles. Bet tai smulkmenos.
Šiandien vyko kraustymasis, todėl akivaizdu, kad nieko doro nenuveikėme, tačiau nuo ryt, po vienos dienos „pertraukos“, ir vėl rimtai kibsime į darbus. O jų netrūksta…


