Apie
Vieną gražų 1982-ųjų metų vos tik prasidėjusio rudens rytą, kai daugybė berniukų, pasidabinusių mėlynomis uniformomis, bei mergaičių rudomis suknelėmis, nekantriai laukė pirmojo tos dienos skambučio, skelbiančio apie prasidėjusią pamoką, vienuose tuometinės LTSR sostinės Vilniaus gimdymo namuose pirmą kartą pasigirdo žavaus mažo berniuko, kuriam vėliau vyresnysis brolis išrinks Dariaus vardą, verksmas, kuriuo berniukas paskelbė pasauliui apie savo atėjimą.
Bėgs metais, o su jais berniukas augs, pradės mokytis, susiras draugų, pirmą kartą įsimylės, bandys pabučiuoti mergaitę, surūkys cigaretę, išgers pirmą butelį alaus, o vėliau ir stipresnio gėrimo, bet stengsis tai nuslėpti nuo savo tėvų. Dar vėliau jis sėkmingai ir netgi su pagyrimu baigs mokyklą, gaus vairuotojo pažymėjimą, įstos į Vilniaus universitetą, iš kurio po ketverių metų išeis rankose laikydamas informatikos bakalauro diplomą. Vėliau bandys mokytis ir magistrantūroje, tačiau nesėkmingai. Ne todėl, kad nesugebėtų, o tiesiog nusivylęs siūloma kokybe.
Dar studijuodamas berniukas pradės dirbti tame pačiame Vilniaus universitete, Skaičiavimo centre, kuris vėliau bus pervadintas į Informacinių technologijų taikymo centrą. Išdirbęs daugiau nei trejus metus sulauks pasiūlymo pereiti į privačią įmonę — vieną pirmųjų ir didžiausių Lietuvoje IT srities įmonių, kuri tuo metu vadinosi „Informacinės technologijos“, o vėliau tapo Affecto Lietuva.
Ir dabar jis ten dirba, konsultantu vadinasi ir kartu su labai šauniais ir draugiškais kolegomis diegia draudimo bendrovėms vieną nuostabią :) draudimo informacinę sistemą.
