Darius Bulbukas :: BLOGas

Nuo šiandien darbo dienomis iš ryto jau važiuoju nebe į centrą, o priešinga kryptimi — Perkūnkiemio link. Ir važiuoti ten visai smagu, nes keliai tušti, kamščių nėra, tad kelionė trunka apie penkias minutes. Tiesa, atvykti iš kai kurių Vilniaus vietų be automobilio kiek kebliau, nes be persėdimų to nepadarysi, o ir paeiti po to tenka šiek tiek palei judrią gatvę ar plyną lauką, nes aplinkui vyksta statybos, ne visur yra šaligatviai. Ir pats biuras, tiesą sakant, dar ne visai iki galo įrengtas, tiksliau kai kurios atskiros jo dalys, pavyzdžiui, įvažiavimai į požemines automobilių stovėjimo aikšteles. Bet tai smulkmenos.

Šiandien vyko kraustymasis, todėl akivaizdu, kad nieko doro nenuveikėme, tačiau nuo ryt, po vienos dienos „pertraukos“, ir vėl rimtai kibsime į darbus. O jų netrūksta…

Mano naujame darbe, bent jau skyriuje, kuriame dirbu, yra labai gera neoficiali atmosfera. Kolektyvas jaunas, bendravimas labai laisvas, o skyriaus galva Mantas atrodo labai mielas žmogus, iš pirmo žvilgsnio net visai nepanašus į vadovą. Mane labai nustebino, kai jis atėjęs į darbą, apėjo visą biurą, visus kabinetus ir su visais asmeniškai pasisveikino. Smagu turėti tokį vadovą.

Deja, vakar vakare jis pats pranešė, kad šiandien paskutinė jo darbo diena ITG. Nors jo nepažinojau, tačiau vis tiek liūdna, nes šis žmogus tikrai turi gerą aurą. Tą patį girdėjau ir iš gerokai seniau skyriuje dirbančių žmonių. O dabar visus kankina klausimas, kas jį pakeis — nuo to turbūt priklauso, ar atmosfera skyriuje ir toliau išliks tokia pat gera. Greitai paaiškės…

Prabėgus mėnesiukui nuo tos dienos, kai pakeičiau darbą, buvusi kolegė (kuri po metų pertraukos ir vėl tapo mano kolegė) paklausė, ar nesigailiu. Ne, nesigailiu. Ir net džiaugiuosi. Tiesa, kol kas neteko dirbti, o tik mokytis — iš pradžių savarankiškai, o dabar jau trečia savaitė kaip vyksta kursai. Tačiau jau nekantriai laukiu, kada jie baigsis (lyg ir kitą savaitę) ir galėsiu bent po truputį kibti į darbus, įsilieti į kurį nors projektą ir galbūt išvykti į užsienį. Taip, tai yra labai tikėtina, ir aš to visai laukiu.

Apie darbo pobūdį plačiau nepasakosiu, galiu pasakyti tik tiek, kad oficialiai esu konsultantas, nors realiai iš pradžių teks programuoti ar testuoti, o vėliau viskas priklausys nuo mano norų ir rezultatų. Dirbu skyriuje, kuris pritaiko ir diegia vieną specializuotą sistemą draudimo verslu užsiimantiems klientams. Skyrius tarptautinis, daugelis jo projektų vykdomi užsienyje, todėl, kaip jau sakiau, labai tikėtina ilgalaikė komandiruotė.

Darbo sąlygomis esu ganėtinai patenkintas (juolab kad greitu metu kelsimės į naują biurą visai netoli mano namų), kolektyvu taip pat džiaugiuosi — daug jau pažįstamų žmonių, su kuriais kartu universitete mokėmės, labai gerai susibendravome ir su keliais naujais žmonėmis. Tikiu, kad laikui bėgant daugiau ar mažiau susibendrausiu ir su kitais, juolab kad kitą savaitgalį lyg ir planuojama bendra skyriaus išvyka į Lokės Pėdą.

Žodžiu, kol kas esu patenkintas ir laukiu, kol prasidės darbai. O tuomet bus matyt :)

Dešimt dienų vandens ir medžių apsuptyje prabėgo greitai, po to dvi dienos brolienės šeimos sodyboje pralėkė iš viso nepastebėtos, netgi nepaisant ne itin palankaus oro. Pailsėjau nuo kompiuterio ir interneto, skaičiau, kvėpavau grynu oru, mėgavausi kasdieniu krioklio masažu, rinkau miško uogas, kurias po to skaniai valgiau, o kartais tiesiog nieko neveikiau, išsidrėbęs ant pievelės. Juk atostogos.

Bet atostogos baigėsi ir tenka grįžti prie darbų — šią savaitę turiu baigti tai, kas nebaigta, perduoti darbus esamiems ir naujiems žmonėms ir… nuo kito pirmadienio pradedu naują profesinį etapą didelėje IT įmonėje, kuri taip ir vadinasi — Informacinės Technologijos. Jaučiuosi dvejopai: ir laukiu tos dienos, ir šiek tiek nerimauju. Bet matyt taip ir turi būti.

Gerų visiems darbų, o atostogaujantiems — gero oro :)

Nemėgstu pranešti blogų naujienų. Nemėgstu žmonėms daryti tai, dėl ko žinau, kad jie nusimins. Man kartais net žadinti žmones nesmagu, nes žinau, jog tuo metu jiems tai tikrai nepatiks. Deja, kartais visa tai yra neišvengiama…

Šiandien iš tiesų labai nesmagi diena, nes turėjau pranešti blogą naujieną, priverčiau žmogų nusiminti. Šiandien pranešiau, kad išeinu iš darbo — tiksliau, kad keičiu darbą. Taip, dariau tai pirmą kartą, todėl kad iš principo VU ITTC buvo pirma normali mano darbovietė, kurioje praleidau beveik ketverius metus. Man čia dirbti buvo tikrai malonu, pats jaučiausi vertinamas, todėl išsiskyrimas tikrai nėra itin linksmas. Bet juk gyvenimas eina į priekį…

Kur einu kol kas nesakysiu, nes dar ne visi draugai tai išgirdo iš manęs tiesiogiai, ir tikrai nenoriu, kad jie pirmiau tai perskaitytų. Bet einu ten, kur daugiau perspektyvų, daugiau galimybių, kol kas daug nežinios (ar patiks, ar „užveš“?..), tačiau, kaip sakoma, geriau gailėtis dėl to, ką padarei, nei dėl to, ko nepadarei.

Laukite daugiau naujienų šia tema :)

Taip, šią savaitę mano pagrindinis darbas, už kurį gaunu pinigus, gerokai nukentėjo… Net praėjusią savaitę, kai tedirbom 3 dienas, nuveikiau kur kas daugiau nei šią, truksiančią dvigubai ilgiau — 6 dienas.

Pagrindinis to „kaltininkas“, žinoma, yra naujas mūsų šeimos narys, mažasis Laurynukas bevardžiukas, nes nuo antradienio iki ketvirtadienio darbą iškeičiau į auklės pareigas, kuomet prižiūrėjau Norutę. O šiandien bei rytoj taip pat „apkirpsiu“ darbo dieną, nes važiuosiu į paskaitą — gerb. G. Zlatkaus vedamą „IT projektų valdymas“. Įdomi paskaita ir tikrai labai vertinga, bet apie tai gal kitą kartą…

Šiek tiek kaltas ir šis BLOGas tinklaraštis, nes jo diegimui, konfigūravimui, šablonų bei įskiepių paieškai taip pat prireikė nemažai laiko… Na, bet, rodos, visas paruošiamasis darbas jau atliktas, ir toliau beliks reguliariai čia parašinėti — o tam, žinoma, taip pat reikės laiko :) Na, bet darbo stengsiuosi neaukoti… na, gal tik šiek tiek :)

Kai pažiūrėjau, tai šią savaitę praktiškai negaliu išmesti nei vieno rimto įrašo iš to-do sąrašo… Tiesa, gerai bent jau tai, kad jis ir nepailgėjo.

Ką gi, pavadinkime tai „atostogų“ nuo pagrindinio darbo savaite, ir pirmadienį vėl rimtai imsiuosi to-do sąrašo mažinimo…