Darius Bulbukas :: BLOGas

Turbūt tik vieną kartą gyvenime būna tokia ypatinga diena. Ir tai toli gražu ne kiekvienam.

Šiandien, devintų metų devinto mėnesio devintą dieną man stuktelėjo dvidešimt septyni metai. Jei nesupratot, kas čia tokio ypatingo, pabandykite sudėti tris devynetus ir pažiūrėkite, kas gausis :) Prisipažinkite, ar yra bent vienas, kuriam pasitaikė ar pasitaikys toks magiškas derinys?..

Be to, ji ypatinga ir tuom, kad tai bene pirmas gimtadienis, kai dar nepatekėjus saulei į lovą gaunu gimtadienio tortą, ir dar su dvidešimt septyniomis žvakutėmis. Nepakartojama!

Prieš metus negalėjau net įsivaizduoti daugelio dalykų, kurie jau įvyko… Gyvenimas yra gražus :)

P.S. Beje, šiandien dar ir mano vardadienis :)

Dėl didelio darbų kiekio pastaruoju metu retokai čia beparašau, tačiau šiandien nusprendžiau pasekti Lino pavyzdžiu ir paraginti pervesti 2% nuo sumokėtų mokesčių organizacijoms, kurios rūpinasi vaikais, pagyvenusiais žmonėmis ar šiaip likimo nuskriaustaisiais. Jums tai nieko nekainuos, o jiems ši parama gali labai praversti.

Aš jau antrus metus savo dalį pervedžiau SOS vaikų kaimui, kuriam kažkada padovanojau kelias dėžes knygų. Pervesiu ir kitais metais, ir nereikalingas knygas ar kitus tinkamus daiktus padovanosiu, jei tik tokių atsiras. Nes smagu yra daryti gerus darbus ir jausti už tai nuoširdžią padėką.

Baigėsi dar vieni metai. Tačiau jie buvo kitokie. Be to, kad pakeičiau darbą (dėl ko, beje, dabar štai sėdžiu šeštadienį darbe… tiesa, darbelius jau baigiau ir greitai važiuosiu namo), prieš pat Kalėdas pakeičiau ir gyvenamą vietą — palikau tėvų namus, ir kartu su drauge įsikėlėme į jaukų nuomojamą butą, kuriame Naujuosius pasitikome jau gražiai įsikūrę ir jausdamiesi, kaip namie. Dėl šių abiejų priežasčių — darbo ir persikraustymo — gruodžio mėnuo buvo be laisvos minutėlės, todėl ir tinklaraštis dėl to kentėjo, nes jam tiesiog nebeliko laiko ir jėgų. Bijau, kad sausį situacija gali būti ne ką geresnė, nes darbo nusimato daug…

Įvyko ir dar vienas pasikeitimas mano gyvenime. Pasikeitimas, kurio labai norėjau, tačiau vidinės sienos manyje vis neleido jam įvykti. Tačiau kai supranti, kad nebenori dar kartą prarasti brangaus žmogaus ir dėl to kankintis keletą metų, nebelieka neįveikiamų sienų ir jos griūva. Ir dėl to dabar esu labai laimingas ir tikiu, kad mano akys kur kas daugiau šypsosi — aš supratau, kad turiu nubraukti praeitį, visas netektis ir skausmus, suvokiau, kad noriu ir galiu vėl mylėti bei noriu būti mylimas. Aš jau buvau pamiršęs šį jausmą… Ačiū tau!

Šiandien po beveik trijų savaičių kelionės mane pasiekė siuntinys iš Amazon.com interneto parduotuvės. Ypatingas siuntinys, nes tai bene pirmoji legali (net gėda prisipažinti) mano įsigyta muzikinė kompaktinė plokštelė, maža to, ji užsakyta dar gerokai prieš oficialų išleidimą, vos tik tokia galimybė atsirado. Nepaisant to, kad Lietuvoje apie šį jaunuolį turbūt mažai kas yra girdėjęs, ir aš visai nenustebčiau, jei pasirodytų, kad esu pirmasis šio atlikėjo debiutinio albumo savininkas mūsų krašte.

Ir visai nesvarbu, kad šis pirkinys nebus naudojamas pagal paskirtį ir artimiausiu metu gulės lentynoje (jį pavaduoja ir pavaduos MP3 versija), kadangi mano senutėlis muzikinis centras jau gana senokai nepajėgia groti CD, o ir šiaip muzikos daugiausia klausausi iš kompiuterio — aš vis tiek nė kiek nesigailiu šiuo pirkiniu, nes man tai daugiau nei tik muzikinė kompaktinė ploktštelė.

Ir neklauskit kodėl…

Kai mama šiandien pamatė šį mano naują pirkinį, patyrė lengva šoką — visgi, jo kaina ganėtinai nemaža, tačiau galima sakyti, kad beveik visą jį man uždirbo viena pelninga „chalturkė“. Aš jau senokai svarsčiau galimybę kažkada turėti gerą DSLR fotoaparatą, o paskutines kelias savaites tiesiog gyvenau šia mintimi — skaičiau apžvalgas, žiūrėjau kas, ką ir kur parduoda bei kiek visa tai kainuoja. Tam, žinoma, įtakos turėjo ir blogerių susitikimas, kurio metu keli blogeriai pleškino savo veidrodinukais — prisiminiau savo troškimą ir supratau, kad atėjo tas laikas, kai būtinai noriu jo!

Todėl šiandien ryte nuvažiavau į Vilbrafoto ir nusipirkau. Tiesą sakant, buvau atsirinkęs du aparatus — Nikon D90 ir Canon EOS 40D, tačiau pirmojo šiandien jau nebuvo, o mano užsidegimas nugalėjo ir nusprendžiau įsigyti antrąjį. Juolab, kad ir taip turiu daugybę Canon produkcijos, esu ja patenkintas, o pagal kokybę ir funkcionalumą aparatai yra panašūs (na taip, Nikon D90 turi galimybę filmuoti, bet juk tai fotoaparatas, tiesa?).

Dabar skaitysiu naudojimo instrukciją, skaitmeninės fotografijos vadovus, savaitgaliais, esant geram orui, eisiu į miestą ir mokysiuos naudotis šiuo savo žaisliuku. Jei gerai seksis, geriausiais kadrais pažadu pasidalinti ir su jumis.

Prieš porą valandų atlikau savo pilietinę pareigą — grįždamas iš dalykinio susitikimo Europos prekybos centre, kur be to kad pabuvau konsultantu dar pasimėgavau ir skaniu karštu mėlynių pyragu su ledais bei kapučino kava, užsukau į savo buvusią mokyklą ir balsavau. Žmonių tuo metu buvau daug, tiesą sakant, net nesitikėjau — matyt, visi išsimiegojo ir kaip visuomet nusprendė eiti balsuoti vidury dienos. Teko pastovėti eilėje, bet kita vertus džiugu, kad žmonės aktyvūs.

Beje, labai gali būti, jog tą faktą, kad aš tikrai atvykau į savo rinkimų apylinkę ir stovėjau eilėje prie balsavimo kabinų, pamatys nemaža visos Lietuvos dalis, kadangi tuo metu ten kaip tik filmavo LNK televizija, kuri, be to, dar mane ir pakalbino.

Šįvakar žiūrėsiu LNK :)

Paprastai žmonės apie mirtį negalvoja ar bent jau linkę negalvoti: „Aš dar jaunas ir man anksti apie tai galvoti“. Tačiau juk iš tiesų nei vienas iš mūsų nežinome, kas bus rytoj. Todėl niekada nėra per anksti apie tai galvoti, tačiau gali būti per vėlu…

Dar prieš metus tvirtai apsisprendžiau, kad noriu, jog po mano mirties visi sveiki ir tinkami organai būtų atiduoti tiems, kam jie galbūt išgelbės gyvybę — kitaip sakant, nusprendžiau įsigyti donoro kortelę, kuri patvirtintų mano valią, o nelaimės atveju išvaduotų artimuosius nuo sunkaus sprendimo priėmimo, juolab manau, kad jie tam tikrai nesiryžtų. Deja, iki šiol minėtos donoro kortelės taip ir neturiu, kadangi reikia eiti į polikliniką, registruotis pas gydytoją, …

Tačiau gyvenimas pilnas netikėtumų. Šiandien buvau Kaune, kur su drauge eidamas Laisvės alėja išvydau palapinę, kurioje buvo galima sužinoti apie organų donorystę bei užpildyti sutikimą minėtai kortelei gauti — pasirodo, šiandien keliuose miestuose vyko akcija, skirta organų donorystės ir transplantacijos dienai. Dar nespėjus moterėlėms manęs užkalbinti, aš jau atsakiau „taip“ ir per minutę atlikau tai, apie ką seniai galvojau. Pareiškiau savo valią, kuri ateityje galbūt kam nors pratęs ar palengvins gyvenimą. Mes pernelyg dažnai rūpinamės tik savimi, nepagalvodami, kad galime padėti kitiems, tegul ir visai nepažįstamiems žmonėms. Juolab kad to, ką galbūt atiduosime, tuo metu mums vis tiek jau nebereikės…

Aš dar jaunas ir man anksti apie tai galvoti. Bet aš pagalvojau.

Senokai besidalinau savo kaip investuotojo įspūdžiais ir patyrimais. Paskutinį kartą džiaugiausi, kad po kelis mėnesius trukusio kritimo, mano investicinis fondas galiausiai pakilo ir pradėjo nešti pirmą pelną, tegul ir nedidelį. Tas džiaugsmas truko neilgai, o šiandien situacija yra daugiau nei prasta.

Ne paslaptis, kad investavau į Rytų rinkose investuojantį fondą, ne paslaptis, kad po karo tarp Rusijos ir Gruzijos šios rinkos gerokai smuktelėjo žemyn, o ši savaitė Rusijos biržai apskritai buvo juoda — ne vienas milijardierius saiga tapo milijonieriumi, o birža netgi buvo sustabdyta.

skaitykite daugiau »

Ką tik (būtent pusę devynių ryto) tapau dar metais senesnis ir pradėjau jau dvidešimt septintus savo gyvenimo metus… Beje, šiandien yra ir tikrasis mano vardadienis, kurį, deja, randu labai retai kuriame kalendoriuje, tačiau būtent tik šią dieną pats ir pripažįstu.

Iš anksto dėkoju visiems, kurie pasveikins :)

Jau beveik treji metai kaip esu dėdė, daugiau nei pusė metų kaip esu dukart dėdė, o nuo vakar jau galiu pasigirti esąs ir krikšto tėvas — ir ne bet ko, o itin mylimos ir mane itin mylinčios dukterėčios. Sūnėnas taip pat buvo pakrikštytas, o jo krikšto tėvu tapo kitas dėdė.

Diena buvo labai graži. Visomis prasmėmis.