Gatvės istorija
Kartais atrodo, kad žmonės per gatvę, ypač jei tai yra specialiais ženklais pažymėta pėsčiųjų perėja, eina tarsi vaikščiodami parke — lėtai, atsipūtę, pasidairydami į dangų. Smagu, kai šiais nuolatinio lėkimo laikais žmonės niekur neskuba, tik gaila, kad dažnas pamiršta, jog aplinkui dar yra ir kiti žmonės. O juk visai gali būti, jog tas vairuotojas, kuris ką tik sustojo praleisti pėsčiojo, nes to reikalauja kelių eismo taisyklės, o mūsų vairuotojas yra pavyzdingas eismo dalyvis ir stengiasi nepažeidinėti taisyklių, iš tiesų skaičiuoja kiekvieną jam taip brangią sekundę, kadangi vėluoja į labai svarbų susitikimą ar ne ką mažiau svarbų pasimatymą su pačia gražiausia ir nuostabiausia moterimi pasaulyje, kuri nors ir nesupyks dėl pavėlavimo, tačiau mūsų vairuotojas taip nemėgsta vėluoti, jog vis tiek jaus kaltę, jog privertė šią nuostabią moterį laukti. O gal dar blogiau — jis skuba į traukinį ar lėktuvą, kurie, priešingai nei ta nuostabi moteris, jo tikrai nelauks, nes kaip sakoma, traukinys… nelaukia :)
Nenori mūsų vairuotojas vėluoti, todėl praleidęs kelis tokius pėsčiuosius, jau nebegali būti visai pavyzdingas eismo dalyvis, retkarčiais viršija leistiną greiti, į sankryžą įvažiuoja dagant geltonam šviesoforo signalui, visgi sėkmingai pasiekia galutinį savo kelionės tikslą, į pasimatymą nepavėluoja, savo gražuolės laukti nepriverčia, lyg ir turėtų jaustis puikiai, tačiau giliai širdyje visgi pyksta ant to pėsčiojo ir vis dar tikisi, kad tik šis yra toks svajotojas ir čia tik šiandien taip nepasisekė.
O pėstysis ir toliau sau ramiai eina per gatves pasišvilpaudamas, niekur neskuba ir galvoja tik apie save. Nors kai pats skuba, keikia kiekvieno automobilio, kuris nesustoja prie perėjos, vairuotoją, grasina jam kumščiu ir siunčia įvairius palinkėjimus. O vairuotojas tik nužvelgia tokį grūmojantį žmogelį, spustelna akseleratorių ir nurūksta savo keliais. Nes šis vairuotojas jau pasimokė ir žino, kad tokių pėsčiųjų, deja, yra tikrai ne vienas…
Taip tad ir gyvenam. Kiekvienas galvoja tik apie save, mano esąs ypatingas ir geresnis už kitus, tačiau nuolat skundžiasi, kad apie jį niekas nepagalvoja ir juo nepasirūpina. Gal pradėkim nuo savęs?